Pafosas

Viena didžiausių archeologinių vietovių Kipre. Pasak graikų mitologijos, 12 amžiuje prieš mūsų erą, Pafosą įkūrė graikų karys Agapenoras. Prisimenate mitą apie Trojos arklį? Nesugebėdami apgultimi paimti Trojos, graikai ėmėsi apgaulės: prie miesto sienų pastatė medinį arklį, o keli kariai pasislėpė jo viduje. Agapenoras buvo vienas iš jų. Graikai sudegino savo stovyklavietę ir išplaukė, palikę ant kranto tik medinį arklį. O iš tiesų, jie pasislėpė gretimoje saloje ir laukė.

Pafoso archeologinėje vietovėje mozaikos buvo atrastos visiškai atsitiktinai. 1962-ais metais žemę aręs žmogus aptiko tikrą lobį. Paaiškėjo, kad sukurtos II-V amžiuje, kadaise jos puošė didikų vilų grindis. Kadangi mozaikų mitologinės scenos buvo skirtingos, mokslininkai vilas pavadino, remdamiesi tuo, kas pavaizduota jų „grindyse“. Vaikščiodami po archeologinį parką galite išvysti Orfėjo, Dioniso, Tesėjo ir Ajono vilas.

Bazilika buvo pastatyta V amžiaus pradžioje, ankstyvosios krikščionybės laikotarpiu, kai Kipras buvo Bizantijos imperijos dalis. Iš pradžių ji buvo trijų navų su dviem eilėmis marmurinių kolonų. 653 metais, osmanų puldinėjimų laikotarpiu, bazilika buvo beveik sunaikinta. Osmanai čia įkūrė kareivines, dirbtuves ir arklides. Jie pastatė bokštą, kuris galėjo būti naudojamas kaip sargybinis, taip pat kaip švyturys ar minaretas.

Senovės Graikijoje centrinės miesto aikštės vadintos agora. Ne išimtis ir Kato Pafos archeologinė vietovė, kurioje agora užima centrinę vietą. Čia buvo švenčiamos religinės šventės, vykdavo politiniai susirinkimai ir turgūs. Agora įkurta helenistiniu periodu 2 a. pr Kr. Aikštę supo portikai - stogu dengtos kolonų galerijos, kuriose įsikurdavo prekybininkai, o jos centre ar šalia stovėjo šventyklos ir visuomeniniai pastatai.