Visus metus
4 dienos
Pėsčiomis
nuo 450 Eur
Nepaslaptis, kad Vokietijos sostinė praeityje buvo beveik sulyginta su žeme. Tačiau miestą atstačius ir išsaugojus tai, ko nepalietė karas ir žmogaus ranka, atsivėrė visas jo grožis, kuris žavi daugybę keliautojų. Tyrinėdamos Berlyną kilometras po kilometro pamatėme visai kitokį miesto veidą nei įsivaizdavome: daugialypį, daugiasluoksnį ir netikėtą. Kažkoks apima keistas jausmas, matant tokias skirtingas jo puses, kartais skaudžias vietas, o kartais nuotaikingas istorijas. Tikimės, kad vaikštant su GUIDE 24/7 po nematytas ir matytas iš istorijos vadovėlių vietas, audiogido pasakojimai ragins suklusti ir pažinti miestą kitaip.
*Kaunas – Berlynas – Kaunas (priklausomai nuo pasirinktos kelionės datos) su rankiniu ir registruotu bagažu.
**Viešbučiai 3* – 4* su pusryčiais.
Nikolaiviertel - vienas iš nedaugelio išlikusių rajonų, kurio nepalietė karo liepsnos ir socialistinės valdžios pertvarkos. Tai tarsi maža oazė tarp naujos statybos monolitų, Rytų Berlyno „blokinių“ namų ir tramvajų bėgių raizgalynės. 12 amžiaus pabaigoje šioje vietoje iškilo pirmieji namai, bažnyčia, įsikūrė turgus. Iki mūsų dienų išliko kruopščiai restauruoti, 18-19 amžiaus autentiški pastatai.
Netoli Brandenburgo vartų stovi Vokietijos parlamento - Bundestago rūmai, pastatyti dar 1894 metais. Pastatas net kelis kartus nukentėjo nuo gaisro. Bet gaisras, nulėmęs politinius įvykius, kilo 1933 m. vasario 27 d., kuriuo pasinaudojo Adolfas Hitleris. Pastatas dar kartą degė 1945 m., Berlyno šturmo metu. Po Antrojo pasaulinio karo rūmai nebuvo naudojami pagal paskirtį. Tik po Vokietijos susivienijimo, kai į Berlyną iš Bonos persikėlė vyriausybinės institucijos, Reichstagas vėl tapo šalies parlamento vieta.
Vienas puošniausių baroko laikmečio architektūros paminklų Vokietijoje. Rūmai buvo pastatyti kaip rezidencija karaliaus Frydricho l žmonai karalienei Sofijai Šarlotei. Baroko ir rokoko stiliaus bruožų turintį pastatą projektavo vokiečių architektas Johann Arlond Nering. Prabanga ypač tviskėjo vidinės rūmų patalpos. Čia buvo įrengtas „aštuntuoju pasaulio stebuklu“ pramintas Gintaro kambarys, kurį Frydrichas Vilhelmas 1716 m. padovanojo Rusijos carui Petrui I.
Kai 1950 metais Stokholme vyko Europos transliuotojų konferencija, daugelis susitikime dalyvavusių šalių vis dar nepripažino Vokietijos Demokratinės Respublikos. Todėl Rytų Vokietija gavo tik du menko dažnio kanalus. Jų nepakako padengti naujai susikūrusios šalies teritorijos. Tuo metu Berlynas buvo padalintas tarp Varšuvos pakto bei NATO bloko šalių. Siena, tarsi fronto linija, skyrė du pasaulius: rytų ir vakarų, todėl jų konkurencija buvo arši. VDR valdžia nusprendė pastatyti masyvų transliacijos bokštą vos keli šimtai metrų nuo vakarų Berlyno. Ir pakankamai aukštą, kad trukdytų skrydžiams į Tempelhofo oro uostą, kuris buvo vienintelė galimybė susisiekti su likusiu vakarų pasauliu.
Aleksandro aikštėje esantis „Weltzeituhr“ (pasaulio laikrodis) - tai priminimas apie Vokietijos Demokratinės Respublikos laikus. Jis buvo suprojektuotas ir įrengtas 1969 metais. Po Vokietijos susijungimo, 1989 metais, laikrodis rekonstruotas, nes VDR laikais, kai kuriems miestams buvo priskirtos neteisingos laiko juostos. Nuo 2015 metų laikrodis yra istorinis saugomas objektas.
Rašykite, skambinkite nurodytais kontaktais arba užpildykite užklausos formą.
Rašykite, skambinkite nurodytais kontaktais arba užpildykite užklausos formą.