Atrask kelionių kryptis

Niekur kitur nepamatysi tiek egzotinių (tikrąja to žodžio prasme) vaisių, kaip Funšalio turguje. Be retai Lietuvoje matomų anonų, guavų, pitangų bei gvajavų, rasime tikrai neįtikėtinų hibridų: pasifloros- banano vaisių ir monsterų. Čia galima jų ir paragauti. Bet neapsigaukite. Pardavėjai atskiria turistus nuo vietinių gyventojų ir nutinka kartais nemalonūs dalykai. Jie puola dėti į maišelius patikusius vaisius, kurie parsinešus namo (kur esate apsistoję) būna ne tokie skanūs ar prinokę kaip ragautieji. Kitas dalykas kainos. Visada reikia klausti, kiek kainuos 1 ar 2 vaisiai. Kai kurių vaisių kaina gali priblokšti (!). Bet palikite vaisius ir leiskitės patyrinėti turgaus. Išvysite kokia gėlių, žuvų įvairovė, kurias kas rytą į turgų atgabena žvejai.  O antrame pastato aukšte išsirikiavę suvenyrų kioskeliai.

Jei Funšalio turguje galima paragauti egzotinių vaisių, tai kita egzotinė pramoga laukia Funšalio senamiestyje. Pasivažinėti toboganu galima tik Madeiroje. Toboganas - pintas rogutes primenanti transporto priemonė, kurią „vairuoja“ du vežėjai, o turistui belieka tik leistis nuo kalno ir šaukti iš susižavėjimo.

Ar galite įsivaizduoti miestelį, kuriame gyvena apie 2000 žmonių ir beveik visi jo vyrai- žvejai? Jie dienas leidžia ant uolėtų Madeiros pakrančių, laukdami lemtingos akimirkos- ištraukti dienos laimikį. Šiam procesui netrukdo nei kepinanti saulė, nei audringos, nerimstančios vandenyno bangos. Net jauki bažnytėlė, kurioje vietiniai gyventojai meldžia geresnio laimikio, pasipuošusi paveikslais su žvejybos simbolika, o visas paplūdimys “nusėtas” padžiautais tinklais. Câmara de Lobos kelis kartus tapė Vinstonas Čerčilis, kai 20 amžiaus šeštame dešimtmetyje lankėsi Madeiroje. Todėl neatsitiktinai čia išvysime jo skulptūrą su molbertu rankose, prie kurios prisėdę mielai fotografuojasi turistai.

Levados - tai unikalūs pėsčiųjų takai, kurie Madeiros saloje eina palei drėkinimo kanalus. Iš pradžių jais buvo tiekiamas vanduo iš drėgnų regionų šiaurėje į sausesnes vietoves pietuose, kur vystėsi žemės ūkis. O vėliau tapo turistų traukos objektu. Mat palei juos eina daugybę vaizdingų takų, vingiuojančių per vešlius miškus, šalia stačių kalnų ir kvapą gniaužiančių kraštovaizdžių. Pasivaikščiojimai levadomis- puikus būdas tyrinėti Madeiros gamtos grožį, įskaitant Laurisilvos miškus, įtrauktus į UNESCO paveldą. Pėsčiųjų takų sudėtingumas įvairus. Jis svyruoja nuo lengvų, šeimai skirtų pasivaikščiojimų iki sudėtingesnių žygių, skirtų fizinį pasirengimą turintiems žygeiviams.