Keliaujant reikia turėti (įskaitant ir kūdikius) galiojantį pasą (ir vizą, jei reikalinga) arba ES/EEE tapatybės kortelę. Keliaujant po Europos Sąjungos ir Šengeno zonos valstybes ES piliečio asmens dokumentų (paso, asmens tapatybės kortelės) galiojimo laikas nėra reglamentuotas teisės aktais: dokumentai turi būti galiojantys visos kelionės metu. Kad kelionės metu nekiltų nesklandumų, rekomenduojame, kad Lietuvos piliečio pasas ar ATK galiotų 3 mėn. po numatomo grįžimo iš kitos šalies. Valstybių, prisijungusių prie Šengeno erdvės, sąrašą bei daugiau informacijos apie Šengeno erdvėje galiojančią tvarką galite rasti Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos svetainėje: www.urm.lt.
Sienų kirtimo ir pasų kontrolės tvarka Šengeno erdvei nepriklausančių valstybių piliečiams (ne Lietuvos piliečiams) yra kitokia. Informacijos apie šią tvarką galite rasti Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos svetainėje internete www.urm.lt.
Vykstant į Turkiją, Egiptą ir kitas ne EU šalis, reikalaujama, kad turisto pasas galiotų ne trumpiau kaip 6 mėnesius po numatomo grįžimo iš kitos šalies, kai kuriais atvejais gali būti reikalaujama ir 12 mėnesių galiojančio paso. Patariame tai išsiaiškinti prieš išvykstant į kelionę ir, esant reikalui, pasirūpinti kelionei tinkamais dokumentais. Tikslesnę informaciją apie tai gali suteikti migracijos tarnyba www.migracija.lt. Atkreipiame dėmesį, kad vaikų asmens dokumentai galioja trumpesnį laiką (2-5 metus), todėl ruošdami vaiką kelionei atkreipkite dėmesį į jo paso galiojimo laiką.
Praradus pasą ar kitus asmens dokumentus, taip pat juos sugadinus, nedelsiant informuokite apie tai kelionių organizatoriaus atstovą. Praradus pasą ar jį sugadinus, turi būti išduotas asmens grįžimo dokumentas. Jis išduodamas Užsienio reikalų ministro 2008 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. V141 „Dėl Asmens grįžimo pažymėjimo išdavimo ir įforminimo tvarkos aprašo patvirtinimo” nustatyta tvarka, todėl jo išdavimas gali užtrukti, ypač jei užsienio šalyje nėra Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulato. Asmens grįžimo pažymėjimas yra skirtas tik grįžimui į kilmės šalį, todėl su juo vykti į kitas valstybes negalima. Išlaidas, susijusias su asmens grįžimo pažymėjimo išdavimu bei grįžimu į kilmės šalį, taip pat išlaidas už papildomai praleistą laiką užsienio šalyje apmoka pats turistas.
Valstybių, į kurias vykstant Lietuvos piliečiams nereikia vizos, sąrašą galite rasti Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos svetainėje www.urm.lt. Ar vykstant į šią valstybę Lietuvos piliečiams reikia vizos? Pasitikrinkite: https://keliauk.urm.lt/lt/keliaujantiems/pries-pradedant-kelione/vizos
Pažymėtina, kad mokestis už vizas yra negrąžinamas, net jei konsulinės įstaigos priima sprendimą vizos neišduoti. Aktualios ir smulkesnės informacijos apie vizų išdavimo tvarką, vizai gauti reikalingus dokumentus, kainas, vizos ir jos formalumų sutvarkymą bei kitos su vizomis susijusios informacijos teiraukitės atitinkamos šalies ambasadoje, kelionių agentūroje arba ieškokite Lietuvos Respublikos užsienio ministerijos interneto svetainėje www.urm.lt. Vizų išdavimo tvarka ir kiti imigracijos reikalavimai ne Lietuvos piliečiams gali būti kitokie. Informaciją apie vizas ir jų gavimo tvarką teikia reikiamos šalies diplomatinės atstovybės ir/ar konsulinės įstaigos. Jeigu Lietuvoje gyvenantys asmenys kitos šalies vizos Lietuvoje įsigyti negali, jie turi kreiptis į artimiausią reikiamos šalies ambasadą. UAB „Aš keliauju“ neatsako už tai, jei neįsigijęs vizos turistas neišvyksta į kelionę, taip pat už pasienio ar migracijos tarnybų priimtus sprendimus turisto atžvilgiu bei dėl to patirtus nuostolius.
Vykstant į kelionę rekomenduojame įsigyti medicininių išlaidų draudimą, kuris užtikrintų būtinąją medicininę pagalbą įvykus nelaimingam atsitikimui. Prieš išvykstant patariame išsiaiškinti draudimo sąlygas bei kur reikėtų kreiptis atsitikus draudiminiam įvykiui. Be to, mes rekomenduojame susipažinti ir su kitomis finansinių nuostolių draudimo rūšimis (neįvykusios kelionės draudimas, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, bagažo praradimo draudimas, paso draudimas ir pan.) bei jomis apsidrausti.
Į Šengeno erdvei priklausančias valstybes nepilnametis gali išvykti vienas, t.y. nelydimas tėvų arba vieno iš tėvų. Jam būtina turėti galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę. Vaikui, laikinai vykstančiam į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, su bent vienu iš tėvų, kito iš tėvų rašytinio sutikimo nereikia. Tėvai turi susitarti tarpusavyje dėl vaiko vykimo į užsienio valstybę. Jei vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas vyksta, pavarde, LR pasienio pareigūnai gali pareikalauti pateikti vaiko gimimo liudijimą. Vaikui į užsienio valstybę vykstant vienam ar su lydinčiu asmeniu, reikalingas bent vieno iš tėvų rašytinis notariškai patvirtintas sutikimas. Daugiau informacijos galite rasti: www.urm.lt
Iki 5 metų vaiką visuomet privalo lydėti suaugę asmenys. Tėvams pageidaujant, nuo 5 iki 12 metų vaikui gali būti skiriama aviakompanijos darbuotojų palydos paslauga. Vaikas viso skrydžio metu yra globojamas aviakompanijos darbuotojų, o atskridus į pasirinktos krypties oro uostą, palydimas iki jį pasitinkančių asmenų. Ši paslauga yra užsakoma prieš skrydį. Vaikas nuo registracijos langelio yra palydimas iki lėktuvo, o lėktuvo palydovės, vaiką prižiūri viso skrydžio metu. Atskridus, paskirtas oro uosto darbuotojas palydi iki pasitinkančio asmens.
Dauguma oro vežėjų vaikams taiko vienodas taisykles ir nuolaidas. Užsakydami kelionę, privalote pateikti ne tik vaiko pavardę, bet ir tikslią gimimo datą. Jeigu kūdikiui kelionės metu sukanka 2 metai, oro vežėjas atitinkamo skrydžio metu jį laiko 2 metų vaiku. Kūdikiui iki 2 metų vieta lėktuve nepriklauso, leidžiama nemokamai vežti vieną iki 10 kg svorio bagažo vienetą (išorės matmenys iki 158 cm) ir sulankstomą vaikišką vežimėlį. 2 metų vaikui, kaip ir suaugusiajam, priklauso vieta ir nemokamai registruojamo bagažo norma.
Prieš vykdamas į kelionę, ypatingai į tolimuosius kraštus, kiekvienas asmuo turėtų sužinoti apie užkrečiamųjų ligų riziką ir galimas profilaktikos priemones. Informaciją apie skiepus keliautojams ir profilaktinį skiepijimą, keliaujant į konkrečią valstybę, galite rasti Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro pateiktose rekomendacijose adresu https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/skiepai/skiepai-keliaujantiems.
Prieš kiekvieną kelionę būtina pasitikrinti skrydžio laiką. Likus dienai iki numatomo išvykimo, skrydžio laiką galite pasitikslinti kelionių agentūroje arba www.vno.lt. Turizmo paslaugų teikimo sutartyje ir kelionės dokumentuose nurodyti orientaciniai skrydžių laikai. Informaciją apie atgalinį skrydį jums suteiks kelionių organizatoriaus atstovas arba ją rasite atstovo nurodytoje viešbučio vietoje ar informacinėje lentoje. Esant nenumatytiems ir tam tikrais atvejais (dėl meteorologinių sąlygų, netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trūkumų, streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklai, ir kt.) net ir lėktuvo biliete ir/ar turizmo paslaugų teikimo sutartyje nurodytas laikas gali būti pakeistas.
Prašome sekti pakeitimus. Jeigu skrydį vykdo reguliariųjų skrydžių bendrovė, skrydžio laiką rekomenduojame pasitikslinti prieš skrydį (tiek prieš išvykstant į kelionę, tiek prieš grįžtant) reguliariųjų skrydžių bendrovės interneto svetainėje arba oro uosto, iš kurio vykdomas skrydis, tinklapyje. Paprastai keleiviai į oro uostą turi atvykti likus 2 valandoms iki skrydžio tam, kad spėtų laiku užsiregistruoti ir atlikti visus pasienio, muitinės kontrolės formalumus.
UAB „Aš keliauju“ neatsako tuo atveju, jeigu klientas pavėluoja arba dėl savo kaltės neatvyksta į oro uostą.
Nepasinaudojus reguliariųjų skrydžių bendrovės bilietu skrydžiui į priekį, automatiškai anuliuojamas bilietas skrydžiui atgal.
Registracija į skrydį yra atliekama oro uoste. Keleiviai į oro uostą turi atvykti ne vėliau kaip 2 valandos iki skrydžio tam, kad spėtų laiku užsiregistruoti ir atlikti visus pasienio ir muitinės kontrolės formalumus. Registracijos metu yra priduodamas registruotas bagažas, nurodomos sėdimos vietos lėktuve. Įlaipinimo į lėktuvą vartai įprastai uždaromi 30 – 45 min iki skrydžio. UAB „Aš keliauju“ neatsako už tai, jei klientas pavėluoja į skrydį. Tokiu atveju kompensacijos nėra teikiamos. Oro vežėjas turi teisę atsisakyti skraidinti keleivį, jei jo psichinė ar fizinė būsena, įskaitant apsvaigimą nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, gali kelti pavojų jam pačiam, kitiems keleiviams, įgulai ar turtui, taip pat kitais vežėjo taisyklėse nurodytais pagrindais. Lėktuve prašoma elgtis atsakingai ir laikytis aviacijos saugos reikalavimų. Už elgesio orlaivyje taisyklių pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė. Tokiu atveju oro vežėjo ar kelionių organizatoriaus patirtus nuostolius privalo atlyginti žalą padaręs keleivis.
Kiekvienas keleivis, nuo 2 metų amžiaus, gali vežtis 20-23 kg registruoto bagažo ir 5-8 kg rankinio bagažo, priklausomai nuo aviakompanijos, kuri vykdo skrydį. Vieno bagažo vienetas negali viršyti 32 kg. Už kiekvieną papildomą viršsvorio kilogramą avialinijos taiko savo nustatytą įkainį. Nestandartinis bagažas (nardymo įranga, sporto inventorius ir kt.) gali būti apmokestinamas papildomai (nėra įtrauktas į nemokamai leidžiamo vežti bagažo normą). Atkreipiame dėmesį, kad rankiniame bagaže leidžiama turėti tik nedidelius kiekius skysčių. Skysčiai turi būti atskiruose, ne didesniuose nei 100 mililitrų, induose. Šie indai turi būti įdėti į vieną permatomą ir užsegamą plastikinį, ne didesnį nei 1 litro, krepšelį. Vienas keleivis gali turėti vieną tokį krepšelį.
Kiekviena aviakompanija pati nustato vežamo bagažo reikalavimus, tokius kaip didžiausius salone leistino vežtis bagažo matmenis ir svorį bei nemokamai leidžiamo vežti registruoto bagažo vienetų skaičių ir svorį. Taip pat yra nustatomi registruotame bagaže ir salone vežti draudžiamų daiktų sąrašai. Su apribojimais, taikomais keleivio registruotam bei neregistruotam bagažui, Jus privalo supažindinti bilietų pardavėjas ar aviakompanija raštu arba kitoje patvarioje laikmenoje pateikdama informaciją apie pagrindines vežimo sąlygas. Jei negavote šios informacijos, reikalaukite, kad Jus supažindintų su bagažo vežimo sąlygomis. Skrydžio saugos ir aviacijos saugumo sumetimais yra draudžiama vežti:
Registruotame bagaže neturėtų būti vežami dūžtantys, greitai gendantys daiktai. Dėl praradimo ar sugadinimo tikimybės nepatartina vežti vertingų daiktų, pavyzdžiui, pinigų, raktų, taip pat vaistų, medicininių dokumentų, akinių, fotoaparatų, vaizdo kamerų ir kitų vertingų elektronikos ar technikos prietaisų bei jų priedų, taip pat juvelyrinių dirbinių, tauriųjų metalų, muzikos instrumentų, vertybinių popierių, vertingų meno ar dailės kūrinių, verslo dokumentų, pasų ar kitų asmens tapatybės dokumentų. Tuo atveju, jeigu Jūs nepaisote šių rekomendacijų ir registruotame bagaže vežatės dūžtančių arba greitai gendančių daiktų arba daiktų, turinčių ypatingą vertę, arba asmeninių daiktų, tai gali būti laikoma jūsų aplaidumu keleivio reikalavimų atžvilgiu ir gali lemti aviakompanijos atleidimą nuo atsakomybės. Dėl gyvūnų vežimo sąlygų visada reikia teirautis aviakompanijos.
Ką daryti, jei Jūsų bagažas vėluoja ar yra pripažintas dingusiu?
Vėluojant bagažui, keleivis turi nedelsti ir raštu informuoti oro vežėją apie bagažo vėlavimo faktą. Jei dėl bagažo vėlavimo keleivis patyrė žalą (turėjo įsigyti būtiniausių reikmenų), raštišką pretenziją oro vežėjui jis turėtų pateikti ne vėliau kaip per 21 d. nuo bagažo gavimo dienos. Jei gautas bagažas yra sugadintas, keleivis raštišką pretenziją turėtų pareikšti ne vėliau kaip per 7 dienas. Jei bagažas neatsiranda per 21 d. arba jis pripažįstamas dingusiu, arba yra sugadintas, raštiškas reikalavimas atlyginti žalą turėtų būti pateiktas kuo greičiau. Aviakompanijai atsisakius patenkinti reikalavimą, keleivis turi teisę per 2 metus kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Aviakompanijos atsakomybės ribos dėl bagažo vėlavimo, sugadinimo ar dingimo neviršija 1131 specialiųjų skolinimosi teisių (apie 1320 eurų). Aviakompanija nėra atsakinga už žalą, atsiradusią dėl vėlavimo, jei įrodo, kad ji ir jos darbuotojai bei atstovai ėmėsi visų prieinamų protingų priemonių žalai išvengti arba tai, kad jiems nebuvo įmanoma tokių priemonių imtis.
Kokius būtiniausius reikmenis galima įsigyti dingus ar vėluojant bagažui? Kaip nustatoma dingusio bagažo vertė?
Dingus arba vėluojant bagažui keleivis turi teisę įsigyti būtiniausius reikmenis, be kurių jis negali apsieiti kelionės metu. Nėra konkretaus sąrašo daiktų, kuriuos keleivis gali įsigyti. Tai gali būti būtiniausi higienos reikmenys, vykstant į svarbų susitikimą, tarp būtiniausių daiktų gali būti ir kostiumas bei kt. Keleivis turėtų nepiktnaudžiauti savo teise įsigyti būtiniausius reikmenis, kadangi, siekdamas kompensacijos už patirtą žalą, Jis turės pagrįsti aviakompanijai įsigytų daiktų būtinumą. Siekiant kompensacijos už būtiniausių daiktų įsigijimą, būtina išsaugoti daiktų pirkimo dokumentus. Jei yra galimybė, keleivis taip pat turėtų išsaugoti bagaže vežamų daiktų pirkimo čekius. Taip aviakompanijai bus lengviau įvertinti atsiradusią žalą ir ją kompensuoti. Nesant galimybės nustatyti bagaže buvusių daiktų vertės, aviakompanijos savo taisyklėse yra numačiusios žalos kompensavimo galimybę pagal bagažo svorį, t.y. konkreti suma už kiekvieną bagažo kilogramą. Kiekvienoje aviakompanijoje ši suma yra skirtinga.
Turistams, įsigijusiems kelionės paketą, pasirinktoje kryptyje yra organizuojamas grupinis pervežimas į viešbutį atvykimo dieną, ir atgal į oro uostą – išvykimo dieną. Pervežimas vykdomas sustojant ir išleidžiant turistus kituose viešbučiuose. Pervežimo trukmė priklauso nuo atstumo, sustojimų kiekio ir laiko kituose viešbučiuose, eismo sąlygų bei kitų aplinkybių. Privatus pervežimas – tai paslauga už papildomą mokestį. Iš anksto užsakoma transporto priemonė, kuri nesustodama kituose viešbučiuose, nuveža turistus iki jų išsirinkto viešbučio (ar oro uosto).
Pasaulyje nėra vieningos viešbučių klasifikavimo sistemos. Viešbučius kategorizuoti gali tarptautinės, valstybinės ar vietos valdžios institucijos, turizmo komisijos ar kitos institucijos, tad kiekvienoje šalyje viešbučių standartai skiriasi. Net toje pačioje šalyje esantys vienodos kategorijos viešbučiai gali ženkliai skirtis, daug kas priklauso nuo viešbučio vietos, būklės, teritorijos dydžio, kambarių dydžio ir įrengimo, aptarnavimo lygio, teikiamų paslaugų kiekio. Įprastai viešbučiai vertinami žvaigždėmis nuo 1 iki 5. Kelionių organizatoriaus sutartyje nurodyta oficiali viešbučio kategorija. Viešbutis gali būti nekategorizuotas – šiuo atveju yra pateikiamas subjektyvus kelionių organizatoriaus vertinimas, atsižvelgiant į viešbučio vietą, būklę, suteikiamų paslaugų kiekį ir kokybę. Nusprendę įsigyti kelionę į konkretų viešbutį, nepamirškite atidžiai perskaityti informaciją puslapyje arba pasikonsultuoti su kelionių pardavimo agentu.
Kambarius atvykusiems turistams skirsto viešbučio administracija savo nuožiūra. Pageidaujant konkretaus kambario tipo (jei viešbutyje tokie yra), tokio kaip su vaizdu į jūrą, dažniausiai reikės sumokėti priemoką. Skirtingi kambarių tipai dažnai turi skirtingą kainą, tad įsigyjant kelionę verta iš anksto pasidomėti galimybe užsisakyti konkretų kambario tipą (kurie yra nurodyti viešbučio aprašyme). Papildomi pageidavimai, tokie kaip apgyvendinimas tam tikrame aukšte ar viešbučio korpuse, gali būti įgyvendinami tik esant galimybei.
Viešbučiuose gali būti standartiniai dviviečiai arba vienviečiai kambariai, studijos, šeimyniniai kambariai. Dviviečiame viešbučio kambaryje gali būti viena dvigulė arba dvi atskiros lovos. Atkreipiame dėmesį, kad dažniausiai viešbučiuose nebūna triviečių ar keturviečių kambarių. Tokiu atveju standartiniame kambaryje yra pastatoma papildoma sulankstoma lova, fotelis ar sofa-lova. Šeimyniniai kambariai gali būti sudaryti ir iš kelių kambarių, ir iš vientisos erdvės. Kelių erdvių kambariai nebūtinai turi būti atskirti pertvaromis ar durimis. Prieš užsakant šeimyninį kambarį būtinai reikėtų pasidomėti jo išplanavimu. Vienviečio kambario kaina vienam asmeniui gali būti didesnė nei dviviečio kambario kaina vienam asmeniui. Vienviečiai kambariai gali būti mažesni už standartinius dviviečius. Turistas, sumokėjęs vienviečio kambario kainą, gali būti apgyvendinamas dviviečiame kambaryje, tačiau tai nereiškia, kad kambaryje bus apgyvendami kiti asmenys. Asmuo, keliaujantis su vaiku, kai kuriuose viešbučiuose gali užsisakyti vienvietį kambarį. Tuomet vaikui kambaryje (priklausomai nuo vaiko amžiaus) pastatoma papildoma lova.
Atkreipiame dėmesį, kad net vienodo tipo viešbučių kambariai gali skirtis savo dydžiu, lokacija, kambario išplanavimu, kambaryje esančių baldų išdėstymu ir realia kambario būkle. Taip pat gali skirtis nuo nuotraukų, pateiktų kataloge ar interneto svetainėje.
Viešbučio paros pradžia yra 14–18 val., paros pabaiga – 10–12 val. Esant galimybei viešbučio administracija gali apgyvendinti numeryje anksčiau. Vėlyvas išvykimas įprastai yra papildomai mokama paslauga, kurią reikia užsakyti viešbučio registratūroje ir priklauso nuo viešbučio užimtumo.
R.O.H. (Run Of The House) arba Promo – tai gali būti bet kurio tipo numeris užsakytame viešbutyje. Tikslus numerio tipas sužinomas tik atvykus į viešbutį. Numerio tipas priskiriamas viešbučio administracijos nuožiūra.
Economy Room – tai gali būti bet kurio tipo ekonominei klasei priskirtas numeris užsakytame viešbutyje. Paprastai tai pats kukliausias ir paprasčiausias iš viešbutyje esamų numerių. Numeris priskiriamas viešbučio administracijos nuožiūra tik atvykus į viešbutį.
Standard Room – pats paprasčiausias numeris, lyg atskaitos taškas. Jame būtinai bus lovos ir vonios kambarys, o interjeras ir techninės charakteristikos priklauso nuo viešbučio lygio.
Low Cost Room – pats paprasčiausias numeris , lyg atskaitos taškas, esantis apatiniame viešbučio aukšte. Jame būtinai bus lovos ir vonios kambarys, o interjeras ir techninės charakteristikos priklauso nuo viešbučio lygio.
Family Room – šeimyninis numeris, du gretimi kambariai (pagal dydį – pusantro), kiekviename iš jų įprastai stovi dvi lovos (vaikų kambaryje lovelė gali būti dviejų aukštų). Prieš rezervuojant vertėtų pasitikslinti, ar kambariai yra atskirti durimis ar didele ertme, ar tai yra vientisa erdvė be pertvarų. Įprastai jis kainuoja apie 30 procentų brangiau nei standartinis numeris, kuriame pastatomos dvi papildomos lovelės.
Family Friendly Room - R.O.H. (Run Of The House) arba Promo tai gali būti bet kurio tipo numeris užsakytame viešbutyje. Tikslus numerio tipas sužinomas tik atvykus į viešbutį. Numerio tipas priskiriamas viešbučio administracijos nuožiūra.
Executive Room – erdvus numeris verslo žmonėms, padalintas į dvi zonas: miegamąją ir darbo. Dažniausiai juose būna fakso aparatas bei internetas.
Junior Suite – kambario plotas, palyginti su standartiniu kambariu – didesnis, padalintas į dvi zonas: miegamąją ir svetainės, kurios kartais atskiriamos dekoratyvine užuolaida, o kartais – tik grindų lygiu. Baldai čia geresni nei standartiniuose numeriuose, aptarnavimas – taip pat. Jie dažniausiai būna 5 žvaigždučių, rečiau 4 žvaigždučių viešbučiuose ir kainuoja apie 30 procentų brangiau nei standartiniai numeriai.
Suite – dar vienas geresnių numerių tipas. Tai erdvus dviejų kambarių numeris (nors kambariai gali būti atskirti tik simboline arka), puikiai įrengtas, jame gausu baldų, dažnai su dviem vonios kambariais (tačiau, jei yra tik vienas vonios kambarys, gali būti ir vonia, ir dušo kabina arba, pavyzdžiui, dvi kriauklės). Šiuose numeriuose atvykimo dieną svečius neretai pasitinka su vynu ir vaisiais. Toks numeris kainuos apie 50 procentų brangiau nei standartinis numeris.
Deluxe Suite, Excellence Suite – dar vienas Suite numerių laiptelis. Čia kambarių – du arba trys, tačiau jie didesni. Dažniausiai yra ir sūkurinė vonia, didžiulė terasa arba balkonas. Šis numeris kainuoja beveik dvigubai brangiau nei standartinis numeris.
King Suite, Presidential Suite – pati aukščiausia Suite tipo numerių klasė. Dažniausiai šiuose numeriuose būna du miegamieji, svetainė, darbo kabinetas, du vonios kambariai, nemokamas vynas ir vaisiai kambaryje. Baldai čia – išskirtiniai, kadangi tokiuose numeriuose paprasti poilsiautojai neapsistoja. Šalia dažniausiai būna numeris apsaugai. Už poilsį tokiame numeryje dažniausiai teks sumokėti mažiausiai tris kartus brangiau nei standartiniame.
Villa – atskiras 3–6 kambarių namelis, vieno arba dviejų aukštų, su didele svetaine, puikiai įrengtais miegamaisiais ir keliais vonios kambariais. Gali būti individualus baseinas, kartais vienu dalijasi kelios vilos. Geruose 5 žvaigždučių viešbučiuose vilų svečiams veikia atskiras restoranas, klientai gali naudotis personalo elektromobiliais, o kartais ir asmeninio liokajaus paslaugomis. Į VIP paplūdimius kas pusę valandos atnešama vaisių, šampano, rankšluosčių. Už tokią vilą reikės sumokėti tris kartus brangiau nei už vieną ar kelis standartinius numerius (priklausomai nuo gyvenančiųjų viloje skaičiaus).
Apartamentai – paprastas buto tipo numeris, kuriame gali būti nuo vieno iki trijų miegamųjų kambarių, atskira svetainė, sujungta su virtuvėle, ir vonios kambarys. Viename miegamajame įprastai gali miegoti 2 žmonės. Interjeras, techninės charakteristikos bei virtuvėlės įranga priklauso nuo viešbučio lygio.
Studio – standartinio tipo numeris, padalintas į dvi zonas: miegamąją ir svetainės, sujungtą su virtuvėlės kampeliu. Priklausomai nuo viešbučio, virtuvėlėse gali būti indų ir stalo įrankių.
Join UP Baltic internetiniame puslapyje, ir kitoje informacinėje medžiagoje, pateikiama informacija apie turistinio sezono metu viešbutyje teikiamas paslaugas ir siūlomas pramogas. Turistinio sezono metu viešbučio teikiamų paslaugų sąrašas, laikas ir jų kainos gali keistis. Pramoginių renginių dažnumą ir rengimo tvarką nustato viešbučio administracija. Tikslią informaciją galite rasti oficialioje viešbučio internetinėje svetainėje