Norint suprasti, kaip tuo metu gyveno eilinis socialistinės Vokietijos pilietis, verta apsilankyti DDR muziejuje, kuris yra nedidelis, informatyvus bei interaktyvus. Lankytojas gali eksponatus pačiupinėti, išbandyti, patyrinėti, o jeigu tingisi skaityti informaciją, jis čia pat gali pamatyti informacijos iliustravimą daiktais. Pvz., kokius daiktus gamino VDR ir kas buvo eksportuojama. Savo rankomis pačiupinėti ir pamatyti, kaip skiriasi kava, kurią geriame kievieną dieną ir kava su priemaišomis, kurią liaudis praminė „Honekerio kava“. Atverti statistinio darbininko spintelės duris su pikantiškomis merginų nuotraukomis, kur padėti asmeniniai daiktai bei darbo rūbai. Darželio kambario instaliacija nukels į vaikystės prisiminimus kiekvieną, kuris lankė sovietinį darželį: tokia pati ant sienos kabanti dienotvarkė, tokie patys mediniai žaislai. Bet čia turiu omenyje ne tautoje paplitusį posakį, kuris prasideda “sunki vaikystė…“ Iš tiesų, žaislai tuomet buvo mediniai…
Nereikia galvoti, kad tik lietuviai sovietmečiu įsirenginėjo kolektyvinius sodus. „Kolektyvizacijos“ banga užplūdo ir VDR. 1985 m. net 55 proc. VDR piliečių turėjo kolektyvinį sodą, o iš jų net 70 proc. praleisdavo čia savaitgalius. Tokių mažų žemės sklypų Rytų Vokietijos teritorijoje buvo priskaičiuojama per 855 tūkst. Šalia eilinių piliečių, kaip ir Sovietų sąjungoje, VDR egzistavo ir privilegijuotų klasė. Muziejuje pateikiama tokio gyvenimo iliustracija – prabangus „Volvo“ markės automobilis, kuriuo važinėdavo partiniai veikėjai. O stendo lentynose puikuojasi vaisiai, kurių dabar pilna mūsų „supermarketuose“ bei „deficitinės“ prekės, kurių VDR eilinėse parduotuvėse nei su žiburiu negalėjai rasti net ir per galingąjį „blatą“.
Didžiausią muziejaus lankytojų susidomėjimą sukelia VDR laikų butas. Kiekvienas kambarys atkurtas iki smulkiausių detalių. Susidaro įspūdis tarsi vaikščiotum po kažkieno svetimą butą, lyg nekviestas svečias. Paklausite: kodėl nekviestas – juk už įėjimą į muziejų susimokama? Tas tiesa, bet norint pamatyti VDR laikotarpio daiktus, turite atidaryti visus esamus stalčius, spinteles – viską, ką tik randate šiame muziejuje ir jo dalyje- „bute“. Dėl šios priežasties, tai jau panašu į nekviesto svečio „šniukštinėjimą“ svetimuose namuose. Tačiau leiskimės į kelionę laiku po VDR piliečio buitį. Prieškambaryje „pasitinka“ kuklūs baldai ir dulksvas veidrodis, o batų stalčiuje atrandu aštuntojo dešimtmečio batus, panašu, kad stipriai nudėvėtus.
Koridorius, padabintas neskoningais tapetais – veda į vaikų kambarį. Čia dviejų aukštų lova su paklota patalyne, žaislais, o ant rašomojo stalo pūpso gaublys, kur Lietuva vis dar priklauso SSRS. Ant kambario sienos kabo VDR pionieriaus uniforma su instrukcija kaip teisingai užsirišti kaklaraištį. Skirtingai nei Sovietų sąjungoje, VDR kaklaraištis buvo mėlynos spalvos. Tėvų miegamajame – atvira spinta su drabužiais. „Vajetau, kokia prasta kokybė“ – pagalvoju, tyrinėdama audinių sudėtį drabužių etiketėse. Staiga dėmesį patraukia interaktyvus veidrodis.
Jeigu pasisuksite tam tikru kampu, būsite „aprengtas“ svetimais rūbais. Pasimaivius prieš veidrodį, miegamojo komodos stalčiuose užtinku informaciją, kokie buvo gimstamumo, skyrybų rodikliai ir kaip jie keitėsi. Statistikos žirklės negailestingos: VDR laikais progresyviai mažėjo gimstamumas ir didėjo ištuokų skaičius.
Toliau koridorius veda į virtuvę, kur be indų ir prietaisų, spintelėse atrandu to meto maisto produktus. Tarp jų – Latvijos TSR pagaminti šprotai. Sekantis kambarys – tipiškas salonas su išlankstomu stalu (juk kartais reikėdavo priimti draugų kompaniją) ir jauki sofutė prieš sekciją su televizoriumi. Beje, muziejaus lankytojai gali patys pasirinkti kokią to meto laidos ištrauką norėtų pažiūrėti..
Vienas sekcijos skyrius skirtas „barui“ – dar vienam sovietinio gyvenimo reliktui. Bare išrikiuoti tušti to laikmečio alkoholinių gėrimų buteliai ir čia pat pateikta liūdna statistika. 1980 m., lyginant su 1960 m., alaus suvartojimas vienam gyventojui išaugo beveik 2 kartus nuo 70 iki 130 litrų., o spiritinių gėrimų vartojimas padidėjo 4 kartus nuo 4 litrų iki 16 litrų.
Kelionės po VDR butą pabaigoje paskutinis kambarys – vonia. Tokia nejauki, prašosi remonto. O pati vonia tarsi šaukte, šaukia: „išvalykite mane pagaliau!”. Vonios kambario spintelėse vėl atrandu „naujų informacijos lobių“: vaistai, sveikatos priežiūros knygelės ir vėl statistika. 1971 metais vonias butuose turėjo 39 proc. VDR piliečių, o WC – 36 proc. 1989 m. šie skaičiai išaugo kone dvigubai: 82 proc. gyventojų įsirengė vonias ir atitinkamai 76 proc. naudojosi vidaus, o ne lauko tualetais. Sakytumėte šalyje įvyko pažanga, tačiau su ryšio priemonėmis situacija buvo keblesnė. 1971 m. savo butuose telefonus turėjo tik 8 proc. VDR piliečių. 1989 m. abonentų padvigubėjo, bet tai sudarė tik 16 proc. visų gyventojų.
Apsilankius VDR muziejuje susidaro įspūdis, kad viskas pateikta gana objektyviai, taip kaip buvo. Paliekant VDR muziejuje norom ar nenorom – susimąstai: kaip gerai mes gyvename, o tai, ką pamatėme – praeitis. Muziejus – puiki gyvenimo iliustracija, kurio nematė mūsų vaikai, bet vertėtų jiems tai parodyti ir papasakoti savo įspūdžius arba ką girdėjome iš savo artimųjų, kurie gyveno sovietmetyje. Tuomet būtų paprasčiau jiems paaiškinti, kodėl taip branginame savo šalies nepriklausomybę. Jeigu ne išmanioji programėlė lietuvių kalba – Guide 24/7, turbūt nebūčiau užsukusi į šį muziejų. Bet pasiklausius audiogido pasakojimo, pagalvojau – verta užsukti ir pačiai išvysti savo akimis.
Daugelis mūsų patirčių, įdomių faktų bei tikrų istorijų sugulė į maršrutus po Europos miestus ir regionus. Bet to nepakako – norėjome juos suskaitmeninti, įgarsinti ir padaryti patogesnius keliautojams. Taip atsirado lietuviškai kalbanti programėlė GUIDE 24/7. Šiandien jau 18 paruoštų maršrutų su lankytinų vietų įtraukiančiomis istorijomis, rekomendacijomis bei rašytine informacija laukia keliautojų. Parsisiųsti programėlę gali NEMOKAMAI iš Google Play (bit.ly/3Xs12He) arba App Store (bit.ly/46eGgyW).
Keliaukite laisvai, išmaniai ir įdomiai
Su vasariškais linkėjimais iš Berlyno,
Inesa.
Skaitykite sekantį straipsnį apie Berlyną: https://askeliauju.lt/carry-wurst-desreles/