Mayerlingo incidentas
Princo Rudolfo mirtį iki šiol gaubia paslaptis. Jis buvo vienintelis imperatoriaus Pranciškaus Juozapo ir imperatorienės Sisi sūnus bei Austrijos – Vengrijos sosto įpėdinis. Vedęs Belgijos princesę Stéphanie, santuokoje jis nesijautė laimingas, todėl laikas nuo laiko į jo gyvenimą ateidavo kitos moterys. Viena jų buvo Austrijos dvaro diplomato, barono Albin von Vetsera dukra Mary. 1889 m. sausio 30 d. rytą 30-mečio Rudolfo ir 17-metės Marijos kūnai buvo rasti imperatoriškame medžioklės namelyje netoli Vienos – Mayerlinge.
Pirmoji oficiali versija – širdies priepuolio, buvo greitai atmesta. Vėliau spauda paskelbė, kad sosto įpėdinis pirmiausia nušovė baronaitę, keletą valandų sėdėjo prie jos kūno, vėliau nusišovė pats. Sklandė kalbos, kad kelios dienos prieš mirtį Rudolfas su tėvu stipriai susiginčijo. Pranciškus Juozapas reikalavo, kad sūnus nutrauktų ryšius su paaugle meiluže. Policija tyrimą atliko stebėtinai greitai, akivaizdžiai reaguodama į imperatoriaus norus istorijos neviešinti ir kuo greičiau šį reikalą pabaigti.
Praeities šešėlis
Nuo žmogžudystės Majerlinge praėjo daugiau nei šimtas metų, bet istorija vėl neseniai iškilo iš praeities. 2016 m. Austrijos nacionalinė biblioteka, minint Imperatoriaus Pranciškaus Juozapo mirties šimtąsias metines, viešai eksponavo Mary Vetsera laiškų kopijas. Jie buvo skirti motinai, kitiems šeimos nariams ir artimiausiai draugei.
Austrijos banko archyvarė Sylvia Linc, atlikdama auditą, juos rado seife visiškai atsitiktinai. Laiškus, kurie anksčiau buvo laikomi dingę ar sunaikinti, kartu su kitais dokumentais 1926 m. buvo padėti į banką nežinomo asmens. Oda įrištame aplankale buvo daug Vetsera šeimos asmeninių dokumentų, laiškų, nuotraukų, įskaitant Mary Vetsera atsisveikinimo laiškus, rašytus 1889 m. prieš pat mirtį. Juose aiškiai ir nedviprasmiškai teigiama, kad Mary von Vestera ruošiasi nusižudyti kartu su Rudolfu:
“Brangi mama,
Prašau atleisti man už tai, ką padariau,
Negalėjau atsispirti meilei,
Aš noriu būti palaidota šalia Jo kapinėse,
Aš esu laimingesnė mirusi nei gyvenime,
Tavo Mary”.
O kas nutiko vėliau, po princo Rudolfo mirties?
Princo mirtis nutraukė tiesioginę Habsburgų dinastijos paveldėjimo liniją. Kadangi Rudolfas neturėjo sūnaus, karūna atiteko jo dėdės – erchercogo Karlo Liudviko vyriausiajam sūnui – Pranciškui Ferdinandui. Tokia situacija kėlė įtampą politiniams įvykiams – Austrijos ir Vengrijos susitaikymui.
1914 m. birželio mėn. Sarajeve serbų nacionalistas Gavrilo Principa nužudė erchercogą Pranciškų Ferdinandą ir jo žmoną Sofiją, kurie atvyko į Sarajevą stebėti Austrijos ‑ Vengrijos kariuomenės manevrų. Pasikėsinimą organizavo slapta serbų organizacija “Jaunoji Bosnija”. Žmogžudystę įvykdė vienas iš 6 teroristų grupės narių, nepilnametis Gavrilo Princip.
Kitų istorikų nuomone, jis priklausė ir ”Juodosios rankos” organizacijai, kurios tikrasis pavadinimas „Suvienijimas arba mirtis“ (Ujedinjenje ili smrt“). Tai buvo slapta karinė organizacija, kuri siekė išvaduoti ir suvienyti visas pietų slavų žemes bei sukurti vadinamąją – Didžiąją Serbiją.
Už karališkos poros nužudymą 3 gaujos nariai buvo nubausti mirties bausme, o nepilnametis Gavrilo Princip gavo 20 metų katorgos. Šis įvykis tapo priežastimi, dėl kurios kilo Pirmasis pasaulinis karas. 1914 m. liepos mėn. Austrija‑Vengrija paskelbė karą Serbijai, o vėliau karas išsirutuliojo į Pirmąjį Pasaulinį.
Mary Vetsera nerado ramybės ir po mirties
Bet istorija apie nelaimingą meilę tuo nesibaigė. Mary Vetsera kūnas buvo išgabentas iš Mayerling ir palaidotas Heiligenkreuz miestelio kapinėse. 1946 m. sovietų kariai, nustūmė kapą dengiančią granito plokštę ir atidarė karstą, tikėdamiesi rasti brangenybių.
Šis įsilaužimas buvo aptiktas tik 1955 m., kai Raudonoji armija pasitraukė iš šalies pagal Austrijos valstybės sutartį. 1959 m. jaunas Heiligenkreuz miestelio gydytojas Gerd Holler, lydimas šeimos nario ir laidojimo konservavimo specialistų, apžiūrėjo Mary Vetsera palaikus. Jis atidžiai ištyrė kaukolę bei kitus kaulus, ieškodamas kulkos skylės pėdsakų, tačiau pareiškė, kad tokių įrodymų nerado.
Suintriguotas atradimu, Gerd Holler tvirtino, kad kreipėsi į Vatikaną su prašymu peržiūrėti 1889 metų archyvą dėl Mayerlingo įvykio. Popiežiaus nuncijaus tyrimas padarė išvadą, kad buvo paleista tik viena kulka. Neturėdamas teismo medicinos įrodymų apie antrą kulką, Gerd Holler iškėlė hipotezę, kad Vetsera mirė nesmurtine mirtimi, o Rudolfas dėl šios netekties nusišovė. Visa tai jis aprašė knygoje Mayerling (išleista 1982 m.). Gydytojas Gerd Holler buvo liudininkas, kai 1959 m. kūnas perlaidotas naujame karste.
Bet čia dar ne istorijos pabaiga. 1991 metais, Mary Vetsera ramybe vėl buvo sutrikdyta. Helmut Flatzelsteiner, baldų pardavėjas iš Linco buvo tiesiog apsėstas Majerlingo įvykių. Jis manė, kad gali išsiaiškinti mįslingos žmogžudystės paslaptį. Kartu su dviem bendrininkais nukeliavo iki Mayerling miestelio kapinių. Antklodžių pagalba nuėmė antkapio plokštę, kad nesuskiltų ir pavogė karstą su Mary Vetsera palaikais. Iš pradžių karstas buvo nugabentas į sandėlį Aukštutinėje Austrijoje, o vėliau – pervežtas į Vieną.
Palaikams ištirti Helmut Flatzelsteiner nusamdė privačią teismo ekspertizę. Jis teigė, jog palaikai maždaug prieš 100 metų nužudyto giminaičio, kuris galbūt buvo nušautas į galvą arba sužalotas peiliu. Vienas ekspertų manė, kad tokia mirties priežastis gali būti įmanoma. Tik deja, kaukolė buvo taip suirusi, todėl to patvirtinti nepavyko.
1992 m. Helmut Flatzelsteiner pranešė laikraščiui “Kronen Zeitung” sensacingą žinią, kad Mary Vetsera kapas tuščias. Vėliau prisipažino pavogęs palaikus. Teismo medicinos ekspertizė patvirtino Mary palaikų autentiškumą. 1993 m. spalį kūnas buvo vėl perlaidotas pirminiame kape. Po civilinio ieškinio, Flatzelsteiner sumokėjo 2000 eurų už kapo išniekinimą ir padarytą žalą.
Daugelis mūsų patirčių, įdomių faktų ir tikrų istorijų sugulė į maršrutus po Europos miestus ir regionus. Bet to nepakako – norėjome juos suskaitmeninti, įgarsinti ir padaryti patogesnius keliautojams. Taip atsirado lietuviškai kalbanti programėlė GUIDE 24/7. Šiandien turime jau 18 paruoštų maršrutų su lankytinų vietų įtraukiančiomis istorijomis, rekomendacijomis bei rašytine informacija, kuri laukia keliautojų. Parsisiųsti programėlę gali NEMOKAMAI iš Google Play (bit.ly/3Xs12He) arba App Store (bit.ly/46eGgyW).
Keliaukite laisvai, išmaniai ir įdomiai!
Linkėjimai,
Inesa.
Nr. 013118
Įmonės kodas: 300123785
PVM kodas: LT100001859918
Sąskaitos nr.: LT814010049500291638
AB Luminor Bank