Sicilija: nepaprasta vazos istorija

Keliaujant po Siciliją užsukau į vieną nedidelį miestelį Val di Noto slėnyje-Kaltagironę. Priminsiu, kad Val di Noto slėnis su aštuoniais čia esančiais miesteliais įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, kaip Sicilijos baroko šedevrai. Ir išties, apsilankius juose, net galva susisuka nuo nuostabaus grožio bažnyčių, išraiškingų, kadaise buvusių dvarų, įmantrių balkonų, pintų laiptų turėklų ir dar visokių baroko architektūros elementų, kuriuos atpažįsta specialistai. O man, eilinei keliautojai, belieka tik aikčioti už kiekvienos gatvės kampo ar aikštės, išvydus vis kitokį grožį.

Patikėkite, toks vaikščiojimas Kaltagironės gatvėmis prilygsta ekskursijai muziejuje po atviru dangumi. Miestelio architektūra išsiskiria nuostabia spalvota keramika, kuri puošia garsiuosius Santa Maria del Monte laiptus, San Francesco tiltą, rūmus ir bažnyčias. Ją išvysime parduotuvių vitrinose, kurias rasime  beveik kiekvienoje gatvelėje. Bet mane, kaip ir dažną miestelio svečią, nustebina keistos formos vazos su žmonių veidais, kurias pamatau vienoje iš parduotuvių. Nieko nelaukusi nusiperku vazą ir bandau paklausti pardavėjo – ką reiškia toks keistas menas. Pardavėjas nekalba angliškai, bet labai malonus.

Prisižiūrėjus serialo ‘Puaro” įjungiu detektyvinį mąstymą ir bandau įminti šių nepaprastų vazų mįslę. Pasirodo, į šį klausimą gali atsakyti legenda apie Mauro galvą. Arabų viešpatavimo laikotarpiu, apie 1100 metus, Sicilijoje, Palerme gyveno graži mergina ir savo namo balkone mėgo prižiūrėti augalus. Vieną rytą ją pamatė jaunas mauras ir iš karto įsimylėjo. 

Mergina į jaunuolio meilę atsakė tuo pačiu. Tačiau jos aistra virto pykčiu, kai sužinojo, kad mylimasis greitai paliks Sicilijos žemę ir grįš …pas žmoną į Rytus. Merginos galvoje užgimė siaubingas planas. Ji palaukė nakties ir vos tik vaikinas užmigo, nukirto jam galvą. O kad jie niekada neišsiskirtų, iš galvos pasidarė vazą, kurioje  augino bazilikus bei kitus prieskonius.

Taip miestelyje gimė tradicija gaminti vazas, kurios primena mauro galvą. Laikui bėgant, atsirado ir moteriškų bruožų turinčios vazos. Būtent tokią „moterišką” vazą ir nusipirkau, bet joje bazilikų neauginu, oj tikrai ne:). Šiandien čia žydi tulpės:)