Viduramžių Rodo senamiestis – labai įdomi vieta, kurią norėjome iš karto pamatyti, atvykus į Rodo salą. Jis apsuptas didžiule siena, kurioje yra keletas vartų. Greitas patekimas į Rodo senamiestį kaip loterija: pataikysite į centrinius vartus – iš karto pateksite į senamiestį, o jei į šoninius – teks pasivaikštinėti „ratais – kvadratais“. Bet du dalykai man padėjo susigaudyti: matyt, keliavimo patirtis ir programėlė „Guide 24/7“, kurioje aiškiai sužymėtos lankytinos vietos. Kitaip surasti senamiesčio vietas būtų tam tikras iššūkis, nes praktiškai nėra nuorodų, koks ir kur stovi objektas. Tiesa, yra informacinė lenta, bet ar ten įmanoma, ką nors perskaityti (nuotr. žemiau)?
Didžiausią įspūdį Rodo senamiestyje man paliko Didžiųjų Magistrų rūmai, pastatyti XIV amžiuje. Tiesa, dalis pastato atstatyta jau dabartiniais laikais, bet jo aura išliko. Ši vieta buvo net devyniolikos Šv. Jono ordino Didžiųjų Magistrų rezidencija. Dabar čia įkurtas muziejus, kuriame 2 ekspozicijos: viduramžių ir antikinio Rodo. Kai pamačiau, kiek čia antikinių mozaikų, ir kokio jos dydžio – pasakiau sau: OHO. Muziejaus stenduose galima pamatyti, kaip kruopščiai jos buvo atkuriamos iš mažyčių dalelių, ir kiek darbo įdėta, kad lankytojai galėtų gerėtis mozaikomis.
Devynių mūzų salėje galima pamatyti I a. pr m. e. mozaikas, kuriose vaizduojamos 9 graikų mitologinės mūzos, o Medūzos salėje – mozaika, vaizduojanti graikų mitologinę būtybę medūzą – Gorgonę.
Viduramžių ekspozicijoje: apstatyti originaliais baldais kambariai, susirinkimų salė. Man susidarė įspūdis, kad ką tik virė rūmuose gyvenimas, bet visi gyventojai kažkur dingo… Greičiausiai, toks jausmas aplanko, kai Magistrų rūmuose lankaisi ne sezono įkarštyje, kai kiti turistai „lipa ant galvos“, bet sezono pabaigoje kai salėse tik vienas kitas lankytojas. Muziejuje praleidau beveik 2 valandas, bet jos neprailgo. O po to pasileidau toliau tyrinėti Rodo senamiestį.