Tai viena iš nedaugelio vietų, kurios nepalietė karo liepsnos ir socialistinės valdžios pertvarkos. Nematytas Berlynas – Nikolaiviertel rajonas, tarsi maža oazė, įsispraudusi tarp naujos statybos monolitų, Rytų Berlyno „blokinių“ namų ir tramvajų bėgių raizgalynės. Kai iškilo Berlyno siena, rajonas liko sovietų kontroliuojamoje pusėje. Nepaisant karo metu vykusių bombardavimų ir vėliau sekusios socialistinės griovimo manijos, rajone išlikę autentiški, XVII-XIX amžiaus pastatai, kurie dabar kruopščiai restauruoti. Čia įsikūrusios jaukios kavinės, rankų darbo gaminių parduotuvėlės, antikvariatai.
O rajono puošmena – Šv. Mikalojaus bažnyčia, kuri daugiau panašėja į muziejų, nei į šventovę. Kai 1938 m. valdžią užėmė naciai, jie bažnyčią uždarė. Planavo čia įkurti muziejų, bet nespėjo. Muziejus atsirado vėliau, kai griuvo Berlyno siena ir Vokietija susijungė. Vaikščiodamos po rajoną, kartu su kolege Dovile, negalėjome atsistebėti tokia skirtinga pastatų architektūra ir faktu, kad tiek kartų lankėmės šiame mieste, Pasaulinės turizmo parodos metu, bet šio unikalaus, nematyto Berlyno nepastebėjome.
Netoli Nikolaiviertel rajono – kelios Berlyno lankytinos vietos, tikros „įžymybės”: raudonšonė miesto rotušė „Rotes Rathaus“, televizijos bokštas, vietinių pravardžiuojamas pieštuku, Marienkirche bažnyčia, dedikuota Šv. Mergelei ir kiek mažiau žinomas sovietmečio reliktas – paminklas Karlui Marksui ir Frydrichui Engelsui, bet šios Berlyno lankytinos vietos turi savo istorijas, apie kurias būtinai parašysime.
Linkėjimai iš šlapio Berlyno, Dovilė & Inesa