Viena: Sisi muziejus - prabanga sumišusi su liūdna gyvenimo istorija

Įrašo data: 24 liepos, 2024

Paroda su mirties nuojauta

Habsburgų rūmuose Vienoje, viena dalis prieinama lankytojams, o kita – valstybės rezidencijai. Nepaisant tos nedidelės, atitvertos mūsų (keliautojų) akims, dalies, čia randu kelis įdomius muziejus ir koplyčią: ,,Sisi museum”, kurio tęsinys Imperatorių apartamentai (Kaiserappartements), Ispaniškoji jojimo mokykla, Lobynas (Schatzkammer) ir koplyčia (Hofburgkapelle) nukelia mus į galingos Austrijos-Vengrijos imperijos laikus. ,,Sisi muziejus” mane pribloškia labai liūdna tematika – apie paskutines imperatorienės gyvenimo akimirkas. Nors paroda suskirstyta laikotarpiais: ,,Mergaitiškasis”, ,,Sisi mitas” ir ,,Mirtis”. Man pasirodo, kad mirčiai skiriamas ypač ypatingas dėmesys. Ar todėl, kad visą gyvenimą Sisi persekiojo skaudžios netektys ir ji daug kartų stojo į žūtbūtinę kovą už gyvenimą?

Gal ne visiems žinomas faktas, bet Elizabeth mirė nuo italų anarchisto Luigi Lucheni rankos. Keliaudama po Europą, 1898 m. rugsėjo 9 d., ji atvyko į Ženevą. Čia planavo praleisti keletą dienų prie ežero ir apsistojo viešbutyje ,,Beau Rivage”. Jau kitą dieną, tarsi kankinama blogos nuotaikos, ji susiruošė išvykti. Staiga prieplaukoje, pakeliui į lovą, prie Sisi pribėgo vyriškis ir smogė aštria dilde jai į krūtinę. Žaizda buvo lemtinga. Būtent apie laidotuves ir mirties aplinkybes detaliai pasakoja ekspozicija.

Šviesusis imperatorienės gyvenimo periodas: jos vaikystė, meilė Pranciškui Juozapui ir pirmieji vedybinio gyvenimo metai – ar tam parodoje skirta dėmesio? Deja, iš viso to, ką išvardijau, geriausi prisiminimai lydi būsimosios imperatorienės vaikystę, kurią simbolizuoja salės palubėje švytuojančios sūpuoklės (ne paslaptis, kad Sisi mėgo suptis). Patekus į rūmus, jos sielą tarsi gniaužtuvai suspaudė griežtas rūmų etiketas ir anytos priekaištai. ,,Tiesiog pasibaisėtina” – pasipiktinu, pamačiusi eksponuojamą imperatorienės apatinių sąrašą!), suprantate, apie ką aš kalbu.. ,,Sisi, Tave laikė ne moterimi ar mylima žmona, o imperijos ateities gimdymo mašina” – pašiurpusi pagalvoju..

Sisi grožis ir priemonės jį pasiekti

Ryškiausias Elizabeth (Sisi) bruožas buvo stori, kaštoniniai, kulkšnis siekiantys plaukai, kurių priežiūra reikalaudavo labai daug laiko. Imperatorienės kirpėja Franziska Feifalik arba Fanny (kaip ją vadino Sisi), sugalvodavo šukuosenas, kurios palengvintų plaukų svorį ir priežiūrą. Per dvi – tris valandas, kurių prireikdavo sušukuoti plaukus, imperatorė mokydavosi kalbų. Ji manė, kad šis laikas turi būti praleistas prasmingai. Reikia nepamiršti, kad be gimtosios vokiečių kalbos, ji laisvai kalbėjo vengriškai bei prancūziškai, o galiausiai susižavėjo graikų kalba.

Daugelis imperatorienės kosmetikos priemonių buvo pagamintos specialiai jai, pagal receptus Rūmų vaistinėje. Viena iš keistesnių odos priežiūros priemonių – tai žalios veršienos kaukė, kurią Sisi laikydavo ant veido naktį. Be kitų grožio ritualų, Imperatorienė mėgdavo maudytis šiltoje alyvuogių aliejaus vonioje, kurios rekonstrukciją galite pamatyti muziejuje Vienoje Habsburgų rūmuose. Rankas ir kojas ji apvyniodavo kompresais, stangrinančiais odą, o miegodavo su acte suvilgytais drabužiais, kad juosmuo išliktų kuo liaunesnis.

Už nepaprasto moters grožio slėpėsi ir geležinė valia. Ji turėjo neįtikėtiną mankštos ir dietos režimą, nes buvo pasiryžusi neleisti savo svoriui viršyti 50 kg. Sisi vengė mėsos ir valgydavo labai mažai. Jos dieta buvo gana griežta: vieną dieną tik pienas, sekančią tik vaisiai, o vakarienes praleisdavo. Keliaujant po šalį, kartu keliaudavo ožka arba karvė, taip užsitikrinant šviežio pieno atsargas. Sprendžiant iš turimų įrašų, imperatorienė buvo 173 cm ūgio ir teturėjo tik 48-50 cm liemens apimtį. Kiekvienoje rezidencijoje buvo įrengta privati sporto salė, kurioje ji praleisdavo kelias valandas per dieną. Daugelis amžininkų tokį gyvenimą laikė ekscentrišku bei nederamu imperatorienei.

Nuostabūs portretai ir suknelių istorijos

Sisi grožį atskleidžia iki mūsų dienų išlikę oficialūs portretai. Habsburgų rūmuose Vienoje, Sisi muziejuje, neįmanoma nepastebėti Franzo Xaver Winterhalter paveikslo, kuriame pavaizduota 28 metų imperatorienė. Ji dėvi suknelę bei šalį, “nusėtą” deimantų žvaigždutėmis, kurios tarsi atkartoja žvaigždes plaukuose. Ši suknelė, sukurta garsaus Paryžiaus couturie Charle Frederik Worth, išgarsino Elisabeth visame pasaulyje. Kitas dailininkas Georg Raab, nutapė imperatorienę, karūnavimo Vengrijos metu, 1867 m. Šia proga Sisi vilkėjo sidabrinę brokato suknelę, puoštą nėriniais, o jos liekną liemenį pabrėžė vidurnakčio mėlynumo liemenė. Ši suknelė – to paties meistro iš Paryžiaus kūryba, o dizainas paremtas tradiciniu vengrų kostiumu. Suknelės rekonstrukcija buvo atlikta pasitelkiant šiuolaikines technologijas ir dailininko Raabo paveikslą. Suknelių puošnumu ir kitais imperatorių šeimos daiktais galima pasigrožėti, lankantis Sisi muziejuje, Vienoje, Habsburgų rūmuose.

Pabėgusi iš rūmų

Per derybas su Vengrija, siekiant kompromiso, Sisi darė didžiulį spaudimą imperatoriui. Todėl Pranciškus Juozapas nuo to laiko jai uždraudė kištis į politiką. Elisabeth pasitraukė iš dvaro ir pradėjo gyventi savo malonumui. Dabar ji valandų valandas skirdavo jodinėjimui, kurdavo eiles, vokiečių poeto Heinricho Heine stiliumi ir keliavo. Kai sveikatos problemos privertė mesti jodinėjimą, ji pradėjo vaikščioti. Ir ne bet kaip, o sparčiu tempu, po keletą valandų per dieną. Tokie pasivaikščiojimai labiau panašėjo į priverstinius žygius, mat net blogas oras jai nesutrukdydavo išeiti. Savo vaikščiojimo kompanjonus Sisi rinkosi pagal vieną esminį kriterijų – ar jie spės paskui ją eiti. Sulaukusi penkiasdešimties, ji ėmėsi fechtavimosi ir su tokiu užsidegimu, kokį rodė visose kitose veiklose.

Kai briliantus pakeitė stiklas

Po tragiškos sūnaus Rudolfo savižudybės 1889 m., imperatorienė tik oficialiomis progomis pasirodydavo visuomenei ir vis labiau grimzdo į sielvartą. Nuo tada jos brangakmenius pakeitė gedulingi papuošalai iš juodo stiklo. Vėduoklės ir juodi šydai užbaigė sielvartaujančios ir atsiribojusios nuo pasaulio moters įvaizdį. Imperatorė nerado sau vietos, kaltino dėl tragiško sūnaus likimo tik save, todėl pradėjo nepaliaujamai keliauti. Traukinio vagono rekonstukciją galite išvysti Sisi muziejuje, Vienoje, Habsburgų rūmuose, ir įvertinti jo komfortabilumą.

Sisi liūdno gyvenimo istorijos tęsinys, kitame straipsnyje: https://askeliauju.lt/mislinga-imperatorienes-sisi-sunaus-mirtis/

Daugelis mūsų patirčių, įdomių faktų ir tikrų istorijų sugulė į maršrutus po Europos miestus ir regionus. Bet to nepakako- norėjome juos suskaitmeninti, įgarsinti ir padaryti patogesnius keliautojams. Taip atsirado lietuviškai kalbanti programėlė GUIDE 24/7. Šiandien turime jau 18 paruoštų maršrutų su lankytinų vietų įtraukiančiomis istorijomis, rekomendacijomis bei rašytine informacija, kuri laukia keliautojų. Parsisiųsti programėlę gali NEMOKAMAI iš Google Play (bit.ly/3Xs12He) arba App Store (bit.ly/46eGgyW).

Keliaukite laisvai, išmaniai ir įdomiai!

Su vasariškais linkėjimais iš Vienos,

Inesa.